šyptelti

šýptelti, -ia, -ėjo Snt žr. šyptelėti: Ir dabar, atsiminęs tą laikraštėlį, gerai nusiteikiu ir šyptelti noriu rš. Reikėjo nors šyptelti jam rš. | prk.: Šiemet tai tik valandą kitą šýptels (nušvis saulė), o taip kiauras dienas lyja Rs.

◊ láimė šýptelia pasiseka: Saulė sukasi ir visus langus aplanko, gal ir man šyptels laimė rš.